Šarlis Bodleras

Charles Baudelaire

ištraukos iš
poezija
pakliedėjimas
miniatiūros

Šarlis Bodleras
(gimė 1821 m. balandžio 9 d., mirė 1867 m. rugpjūčio 31 d. Paryžiuje)
dažnai laikomas vienu didžiausių XIX amžiaus poetų. Gyveno audringą, desperatišką gyvenimą (yra pasakęs: “Mano gyvenimas buvo prakeiktas”), ciniškai vertino įprastas žmonių bendrabūvio normas. Už eilėraščių rinkinį “Les fleurs du mal” (“Blogio gėlės”, kai kur verčiama “Piktybės gėlės”) 1857 metais Prancūzijos administracinis teismas priteisia poetui 300 frankų baudą. Prieš tai laikraštyje “Le Figaro” pasirodo smerkiantis rinkinį straipsnis (“Niekas negali pateisinti žmogaus, kuris, išgyvenęs daugiau nei trisdešimt metų, viešai spausdina tokių šlykštynių knygą”). Tačiau laikas parodė, kad šis eilėraščių rinkinys tapo labai svarbiu epochos ženklu.
Mūsų laikais Bodleras vertinamas ne tik kaip poetas, bet ir kaip subtilus meno kritikas.
Pirmasis Š. Bodlero eilėraštį į lietuvių kalbą išvertė poetas kunigas Motiejus Gustaitis.


Jeanne Duval paveikslas, pieštas poeto Bodlero. Literatūros istorikai teigia, kad ši moteris turėjo didžiausią įtaką poeto kūrybai.


"Š. Bodleras pirmasis suteikė balsą suskaidytai žmogaus sąmonei (“Du žmonės be atvangos ginčijosi manyje”), kuri su baisiu nerimu ieškojo vietos susvetimėjusiame pasaulyje ir tuščioje visatoje, kur nebeliko dievo, neapkęsdama gyvenamojo laiko ir pati savęs. Tradicines temas ir vaizdus poetas perkėlė į egzistencinės problematikos planą, nes menas, jo supratimu, kuriamas ne vardan meno, o tam kad būtų išreikštas visuomeninis ir moralinis solidarumas su žmogaus likimu. Jis sukūrė visiškai naują lyrikos stilių, jungiantį konkretumą ir simboliką, intymią šilumą ir kontempliaciją, rimtumą ir skeptišką kartėlį, gilią mintį ir nepaprastai intensyvų vidinį judesį, formos discipliną ir spontanišką vaizdo netikėtumą (menas, anot poeto, turi nustebinti)"
V. Kubilius. (1983). Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas. Bodlero autoportretas