Lengstonas Hjuzas

Langston Hughes

Vertė V. Giedra



Negras kalba apie upes

Aš pažįstu upes
Aš pažįstu upes, senas kaip pasaulis
Upes, senesnes už kraują, tekantį žmogaus gyslomis
Mano dvasia pasidarė gili kaip tos upės.
Aš maudžiausi Eufrate, kai dar tik aušo žmonijos rytas,
Aš stačiau palapinę prie Kongo, ir jis liūliavo mane,
Mačiau aš ir Nilą ir ties juo statydinau piramides,
Aš klausiausi Misisipės dainos, kai Eibas Linkolnas atplaukė prie Niu Orleano,
          ir mačiau, kaip jos drumzlini vandenys suspindi tarytum auksas saulėlydy.

Aš pažįstu upes:
Senas, juodas upes,

Mano dvasia pasidarė gili kaip tos upės.


The Negro Speaks of Rivers

I've known rivers:
I've known rivers ancients the world and older than the flow of human blood
              in human veins.
My soul has grown deep like the rivers.
I bathed in the Euphrates when dawns were young.
I built my hut hear the Congo and it lulled me to steep.
I looked upon the Nile and raised the pyramids above it.
I heard of the Mississippi when Abe Lincoln went down to New Orleans,
              and I've seen its muddy bosom turn all golden in the sunset.

I've known rivers:
Ancient, dusky rivers.

My soul has grown deep like rivers.



Liūdnas bliuzas

Žemas mieguistas balsas dudena
Prie pianino melodiją seną.
      Tai negras dainuoja.
Gatvei iš lėto prieblandon skęstant,
Blausiai dujų liepsnelei plazdant,
      Jis tyliai linguoja,
      Jis tyliai linguoja
Į liūdno bliuzo taktą...
Juodos rankos, klavišai balti,
Melodingai dejuoja pianinas nakty.
      Koks liūdesys!
Girgžda išgverus kėdė ir girgžda.
Balsas stiprėja ir vėl apmiršta.
      O, koks bliuzas!
Plaukia iš juodaveidžio širdies,
      Koks bliuzas
Tartumei gyvas pianinas dejavo,
Kai melancholijos pilnu balsu jis dainavo:
      "Nieko pasauly aš neturiu,
      Tik pats save - bedalį.
      Žadu nustot murmėt ir dejuot,
      Vargą padėt į šalį."
Dunkst, dunkst, dunkst, muša jis taktą koja,
Kelis akordus pagroja ir vėl dainuoja:
      "Man liko tik liūnas bliuzas,
      Kursai sugildo širdį.
      Man liko tik liūdnas bliuzas,
      O jis tik sugildo širdį.
      Žinau, nebūsiu laimingas,
      Todėl norėčiau numirti!"
Traukė jis šitą dainą iki pat paryčių.
Tamsiam danguj nebeliko nei mėnesio, nei žvaigždžių.
Grįžo į savo palėpę negras nurimęs visai,
Tik ausyse jam aidėjo bliuzo liūdni garsai,
Kol pagaliau kaip negyvas krito į guolį jisai.


The Weary Blues

Droning a drowsy syncopated tune.
Rocking back and forth to a mellow croon.
      I heard a Negro play.
Down on Lenox Avenue the other night
By the pale dull palor of an old gas light
      He did a lazy sway...
      He did a lazy sway...
To the tone'o those Weary Blues.
With his ebony hands on each ivory key
He made that poor piano moan with melody.
      O Blues!
Swaying to and fro on his rickety stool
He played that sad raggy tune likea musical fool.
      Sweet Blues!
Coming from a black man's soul.
      O Blues!
In a deep song voice with a melancholy tone
I heard that Negro sing, that old piano moan --
      "Ain't got nobody in all this world.
      Ain't got nobody but ma self.
      I's gwine to quit ma frownin'
      An put my troubles on the shelf."
Thump, thump, thump, went his foot on the floor.
He played a few chords then he sang some more --
      "I got the Weary Blues
      And I can't be satisfied.
      Got the Weary Blues
      And can't be satisfied --
      I anin't happy no mo'
      And I wish that I had died."
And far into the night he crooned that tune.
The stars went out and so did the moon.
The singer stopped playing and went to bed
While the Weary Blues echoed through his head.
He slept like a rock or man that's dead.