Federico Garcia Lorca


Vieną kartą manęs paklausė, kas yra poezija, ir aš, prisiminęs vieną savo draugą, tariau: Poezija? Palaukit: tai dviejų žodžių jungtis - niekas net neįtarė, kad jie gali eiti kartu, jie, kurie tokiu būdu sukuria savotišką paslaptį; ir kuo daugiau kartų juos ištari, tuo daugiau sugestijų sukelia; pavyzdžiui, prisimenant tą draugą, poezija yra: "Sužeistas elnias".

 

... Apsiaustas nostalgijos ir gvazdikų

 
Vienos liepos dienos baladė
 

Su sidabro varpais

jaučiai eina.
 
- Kur keliauji, mergaite mano,
saulės ir sniego?
 
- Einu skint saulučių
į žalią pievą.
 
- Pieva labai toli
ir tau baisu.
 
- Garnio ir tamsos
mano meilė nebijo.
 
- Bijokis saulės, mergaite mano,
saulės ir sniego.
 
- Pradingo iš mano plaukų
jau amžiams.
 
- Kas esi, balta mergaite?
Iš kur ateini?
 
- Ateinu iš meilės
ir iš šaltinių.
 
Su sidabro varpais
jaučiai eina.
 
- Ką nešiesi burnoj,
kuri tau liepsnoja?
 
- Žvaigždę savo mylimojo,
kuris gyvas ir miršta.
 
- Ką nešiesi krūtinėj
tokį ploną ir lengvą?
 
- Kardą savo mylimojo,
kuris gyvas ir miršta.
 
- Ką nešiesi akyse
juodą ir iškilmingą?
 
- Savo liūdną mintį,
kuri amžinai žeidžia.
 
- Kodėl esi apsisiautus mantija
mirties gedulinga?
 
- Ak, aš esu našlelė
liūdna ir neturtinga,
Laurų grafo
Iš Laurų giminės!
 
- Ko čionai ieškai,
jei nieko nemyli?
 
- Ieškau kūno grafo
iš Laurų giminės.
 
- Tu ieškai meilės,
našlele vylinga?
Tu ieškai meilės,
kurią, duok Dieve, sutiksi.
 
- Dangaus žvaigždutės
mane myli,
kur susitiksiu savo mylimąjį,
kuris gyvas ir miršta?
 
- Jis numirė vandeny,
sniego mergaite,
apsiaustas nostalgijos
ir gvazdikų.
 
- Ak kiparisų raiteli
klajojantis,
mėnesienos naktį
tau savo dvasią dovanoju.
 
- Ak Izide svajotoja!
Mergaite, neturinti medaus,
tu, kuri į vaikų burnas
savo pasaką įlieji.
Savo širdį tau siūlau.
Širdį jautrią,
sužeistą moterų
žvilgsnių.
 
- Raiteli galantiškas,
pasiliki su Dievu.
Einu ieškot grafo
iš Laurų giminės.
 
- Sudie, mano mergužėle,
mieganti rože,
tu eini ieškot meilės,
o aš - ieškot mirties.
 
Su sidabro varpais
eina jaučiai.
 
Širdis mano kraujuoja
tarytum šaltinis.
 
Iš ispanų kalbos vertė Juozas Mečkauskas-Meškela

 

* * *
 
Daina
neišdainuojama
liūdna ant mano lūpų miega.
Daina
neišdainuojama.
Kažkur - atkampiame sode -
pirmasis jonvabalis švyti.
Upelyje sruvena mėnesiena
tarytum aukso tinklas.
Sapne daina man suskamba,
bet jos
nepadainuosiu.
Daina mįslingų lūpų
ir ūkanų drėgnų.
Daina minučių pamirštų,
kurios paklydo migloje.
Daina žvaigždės klajūnės
virš nesibaigiančios aušros.
Šešios stygos
O gitara,
net ir sapne girdžiu aš tavo ašaras.
Rauda širdies pavargusios,
širdies pražuvusios
iš tavo burnos srovena,
o gitara.
Vorai jau tyliai audžia
mirties lemtingą žvaigždę
virš mano aimanų graudžiųjų,
kurios slapta išplaukia
iš tavo dugno
juodo.
Kryžkelė
Ryto vėjas.
Lietus ir žibintas.
Ir tiesiai į širdį man -
durklas.
Gatvės taip
virpa -
lyg įtemptos stygos,
zvimbia -
lyg didelis vabalas.
Kur aš beeičiau
į keturis vėjus,
tiesiai į širdį man -
durklas.
 
Iš ispanų kalbos vertė Jonas Vytautas Nistelis