Dylanas Tomas

Dylan Thomas
vertė T. Venclova

Ir nebus mirties karalijos

Nuogus lavonus priims kaip draugus
Vakarų mėnulis ir vėjas;
Nors jų raumens iširs ir kaulai sugurs,
Alkūnės ir pėdos palies žvaigždes;
Kas protą praras, tas dangų laimės,
Kas nugrims į marias, prisikels iš gelmės;
Kas mylės, tas žus, bet meilė nežus;
Ir nebus mirties karalijos.

Ir nebus mirties karalijos,
Vėjų šaly, po vandens sūkuriais
Jie ilgai ilsėsis numirę;
Ant kankinimų suolo nesuvirpės,
Nesuvaitos įsukti į ratus;
Sąžinę persmeigs blogio dyglys
Ir tikėjimas perskils į dvi dalis;
Tiesa subyrės, bet nepasiduos;
Ir nebus mirties karalijos.

Ir nebus mirties karalijos.
Nei žuvėdrų klyksmo jie negirdės,
Nei bangos ošimo pakrantėj;
Kur žydėjo gėlė, nebebus gėlės,
Ir žiedų neapsunkins lietus;
Kas protą praras ir gyvybę praras,
Tas ir vėl prasikals pro mirties drobules;
Stiebsis į saulę, kol saulė suduš,
Ir nebus mirties karalijos.


And death shall have no dominion

And death shall have no dominion.
Dead men naked they shall be one
With the man in the wind and the west moon;
When their bones are picked clean and the clean bones gone,

They shall have stars at elbow and foot;
Though they go mad they shall be sane,
Though they sink through the sea they shall rise again;
Though lovers be lost love shall not;
And death shall have no dominion.

And death shall have no dominion/
Under the windings of the sea
They lying long shall not die mindily;
Twisting on rocks when sinews give way,
Strapped to a wheel, yet they shall not break;
Faith in their hands shall snap in two,
And the unicorn evils run them through;
Split all ends up they shan't crack;
And death shall have no dominion.

And death shall have no dominion.
No more may gulls cry at their ears
Or waves break loud on the seashores;
Where blew a flower may a flower no more
Lift its head to the blows of the rain;
Though they be mad and dead as nails,
Heads of the characters hammer through daisies;
Break in the sun till the sun breaks down,
And death shall have no dominion.