Balys Sruoga


Dievų miškas

    1. Dievų miškas
    2. Barakinė kultūra
    3. Važiuojam
    4. Nežinoma kryptimi
    5. Pirmoji naktelė
    6. Pajūrio kurortas
    7. Politinis skyrius
    8. Politinio skyriaus bendradarbiai
    9. Naujokų įpilietinimas
    10. Dušas kūnui ir dūšiai
    11. Žingsniu per galvas
    12. Numirėliška dalia
    13. Dūšelių aprašymas
    14. Klipatų klipatos
    15. "Die Arbeit macht das Leben suss"
    16. Wacek Koztowski
    17. Lietuvių-lenkų reikalas
    18. "Ligonių statyba"
    19. Mušeikizmo filosofija
    20. Kamino paunksmėje
    21. Aplink kelmą visą dieną
    22. Klipatų komandoje
    23. "Nuo tų durų lig tų durų..."
    24. Lagerio komendantas
    25. Kalinių lagerio vadas
    26. Raporto vadovas
    27. "Lagerio savivalda"
    28. Seniūnas Arno Lėmanas
    29. Tas gyvatė Fricas Zelionkė
    30. Raštinės švietalai
    31. Politiniai katorgininkai
    32. Bibelforšeriai
    33. Nuo klebono iki čigono
    34. Lagerinė tautų sąjunga
    35. Ypatingieji katorgininkai
    36. Pedagogiški egzemplioriai
    37. Nusikaltimai ir bausmės
    38. La donna e mobile
    39. Lageriška mityba
    40. Laiškai ir siuntiniai
    41. Angelai sargai
    42. Bėgliai
    43. Šuniški popieriai
    44. Vikingų palikuonys
    45. Vermachto invazija
    46. Universalinis magazinas
    47. Moteriškoji pusė
    48. Statybinis karštis ir organizacija
    49. Giltinės pastogė
    50. "Vien tik auksas valdo mus..."
    51. Žydžių potvynis
    52. Išsigimė visi velniai
    53. Sudieu, sudieu, Dievų miškeli!
    54. Pokylis ant bulvių
    55. Per kašubų žemelę
    56. Miuleris, pliurpa tas prakeiktas
    57. Tai bent gyvenimėlis!
    58. Latviški dalykai
    59. Paskutinieji atsidūksėjimai
    60. Baisioji naktelė
    61. Laisvė patvory

Apie autorių ir knygą

   B. Sruogos grožinėje prozoje svarbiausias kūrinys - "Dievų miškas". Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį.
   "Dievų miškas" atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės. Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmonių naikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas kaip įdomus romanas.