Ištraukos iš pareiškimų policijai


Aš, Petras Petraitis (pagal pasą) arba Swami Agadži (pagal Dievą), pareiškiu, kad 2003 metų, birželio 5 dieną pietų metu tarp 12-13 val. Vilniuje, Gedimino prospekte vadinamajame Žemaitės skverelyje praktikavau sahadži jogą ir besėdint lotoso pozoje netikėtai pastebėjau, kad esu pakilęs 3 m. virš suoliuko. Tuo metu nenustatyti asmenys pagriebė mano drobinį maišelį su asmeniniais daiktais ir pabėgo. Kol sugebėjau sumažinti kosminės energijos srautą ir nusileisti ant suoliuko, bei iškviečiau policininką buvo jau vėlu, vagių nebesimatė.

Krepšelyje buvo medaus trijų litrų stiklainis, riešutų 1kg, maišelis, vedų knyga bei mokytojo Vivekanandos padovanotas drambliukas turintys ypatingų galių bei esantis mūsų mokyklos relikvija bei talismanas. Pastarasis apdraustas 10000 lt. vertės sumai, todėl prašau pripažinti mane nukentėjusiuoju.

Medus kainavo 40 lt. Riešutai 20 lt. Patirtus nuostolius vertinu 10060lt.


Aš, Jonas Jonauskas, Gabrielius, bažnyčios “Tikėjimo aušra” pastorius apaštalavau Gedimino prospekte 2003 m. 05 21 d. Apie trečią valandą dienos prie manęs priėjo nenusakomai šėtoniškos išvaizdos jaunuoliai ir pragarišku balsu reikalavo nutraukti Dievo žodžio skelbimą ir grasino susidoroti. Aš kreipiausi į šv. Dvasią pagalbos tačiau buvo per vėlu, mano veidą velniška jėga pasiekė tamsybių ranka ir pajutau kaip trakštelėjo lūžęs žandikaulis. Kadangi mane laimino šv. Dvasia, išlikau gyvas ir nebuvau užmuštas. Prašau mane pripažinti nukentėjusiuoju ir išieškoti gydymui reikalingą sumą.

Įskaičiavus nuostolius, kuriuos patyriau negalėdamas skelbti Dievo žodžio (diena neskelbiant Dievo žodžio yra prarasta amžiams) prašau pripažinti mane nukentėjusiuoju 190 000 lt. vertės sumai.


Aš, Stasys Stasevičius, Blinstrubiškių bažnytėlės zakristijonas, pranešu, kad 2002m. 01 22 d. atėjęs į darbą, t. y. į Blinstrubiškių Dievo namus, pastebėjau, kad išplėšta elektros skydinė. Plėšimo pasekoje aš nebegalėjau mišių metu įjungti šv. Trejybės ir Dievo Motinos Marijos. Parapijai padaryti nuostoliai milžiniški, prašau surasti banditus.


2003 m. gegužės 10 dienos vakare meldžiausi Alachui Basanavičiaus gatvėje prie kažkokių krikščioniškų namų su kupolu. Maldos metu mane apėmė ekstazė, o kai atsipeikėjau nuo Alacho malonės ir šviesos pastebėjau, kad dingo nuo kūno Chalatas, galvos apdangalas, batai, žiedas, auksinė grandinėlė ir piniginė. Nurodyti vagių skiriamųjų bruožu negaliu, tačiau pamenu, kad tuo metu gatvėje buvo daug žmonių ir labai daug kas galėjo matyti vagystę, nes meldžiausi pasiklojęs kilimėlį ant šaligatvio.


Aš, Laima Laumienė, Lietuvos tradicinio tikėjimo klubo “Regėjimas Šviesa” pirmininkė pareiškiu, kad 2003 m. birželio 22 d. šventėme Jonines Raganiškių dauboje ir vaikščiojome per žarijas, kas mūsų tikėjimui yra apsivalymo pagrindas. Tačiau Raganiškių kaimo klebonas pribėrė į laužą vinių ir visos moterys susižeidė kojas. Prašome apklausti kleboną ir nubausti už chuliganizmą. Lietuvos valstybėje niekas neturi teisės persekioti žmonių už jų religinius įsitikinimus.


Aš, Kazys Kazimieravičius, “Krišnos sąmonės” tikintysis pranešu, kad su grupe tikėjimo brolių pietavome restorane “Staliai” kur užsisakėme blynų su žemuogėmis. Paklausėme padavėjo du kartus ar patiekale nebus gyvulinių produktų, tačiau tris naktis mums sapnavosi mekenantys ožiukai. Vėliau išsiaiškinome, kad uogėnėje buvo naudota ožkos nagų želatina, kas neatitinka restorano skelbiamos tikrovės apie vegetariškus patiekalus. Todėl mes susigadinome karmą ir tris naktis sapnavome košmarus. Prašome pripažinti mus nukentėjusiais nuo melo ir melagingos reklamos, bei nubausti kaltininkus už sąmoningą kankinimą bei laisvės apribojimą.


Pareiškimus surado Erlandas Paplauskis